Šokam, šokam mes meškutę.
Meška šoka – kudlos dulka.
Kad nešoktų, nedulkėtų.
Uch – uch – uch – uch ...
Kovo 4 dieną mokyklos kieme kudlotus, raguotus, plunksnuotus, sustirusius pasitiko „šeimininkė“ – mokyklos direktorė Aistė Palinauskienė. Direktorei buvo įdomu sužinoti, kas čia tokie susirinko? Ogi sugužėjo visa Užgavėnių svita, iš viso pasaulio surinkta ir pasirengusi žiemą išvaryti. „Daktarai“ ir „chirurgai“ nusprendė, kad „šeimininkė“ karščiuoja, todėl reikia matuoti temperatūrą. Kad greičiau „šeimininkė“ pasveiktų, „daktarai“ iš ožio ragų virė vaistus. Prekeiviai siūlė „šeimininkei“ pirkti arklį. O tuo tarpu visi persirengėliai dainavo Užgavėnių dainas ir ratavo ratelius. Pagydžius „šeimininkę“ ir jai nusipirkus arklį, vienas kitą vydamiesi atbėgo Kanapinis su Lašininiu. Tarp jų įvyko kova. Visiems buvo labai linksma, kad laimėjo Kanapinis. Mokiniai ant Morės rankų pakabino maišelius su užrašytomis bėdomis ir negerovėmis. Šaukdami: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, Kanapinis su „daktarais“ didžiuliame puode nuskandino Morę ir visas mokinių užrašytas bėdas. Džiaugdamiesi Kanapinio pergale vaikai dainavo ir šoko šokį „Kepė, kepė boba blynus“. Kad linai gerai augtų, mokiniai važinėjosi metalinių dubenų rogėmis. Užgavėnių šėliones kūrė mokytojos Rūta Tamašauskienė, Virginija Lisauskienė ir jų mokiniai.
