„Kada? Ar jau šį antradienį? Gal jau rytoj?“ Keletą savaičių nekantraus laukimo pagaliau baigėsi, kai prie mokyklos kiemo privažiavo didžiulis, žalias autobusas. O pro vartus pabiro tvarkingų, šviesą atspindinčiomis liemenėmis vilkinčių, savimi pasitikinčių pirmokų būrys. Atslūgus didžiajai rugsėjo euforijai, kad „jau esi mokinys“, įpratus ramiau sėdėti ir dirbti pamokose, atėjo išlaukta diena.

Pirmoji ekskursija!!! Kiek džiaugsmingo klegesio, žibančių, smalsių akučių! Koks netikėtai trumpas ir smagus kelias iki Vilniaus. Į pažintį su keistu, daug kam pirmą kartą girdėtu „Planetariumu“. Į žvaigdžių, planetų ir visokių keistų uodeguotų kometų, skraidančių ir krentančių meteorų pasaulį. Kai užvertę galveles į viršų, ten pamato didžiulį teleskopą, o tuomet – ir Grįžulo ratus, virstančius didžiule meška, ir Vakarinę su Aušrinę, iš tiesų – Venerą, ir Šiaurinę žvaigždę, kuri visuomet išlieka toje pačioje vietoje. Kiek daug įdomių pasakojimų ir naujų žinių!

O nusileidus atgal į Žemę, dar laukia ir pica, ir kino teatras su didžiule, rodos, tik mums vieniems skirta sale, ir šmaikšti kalėdinė istorija. Apie piktąjį Grinčą, kuris vis tik pamilo Kalėdas ir pajuto šios šventės nešamą šilumą.

Jau šiek tiek pavargę, bet kupini įspūdžių grįžtame į žaliąjį autobusą. Skaičiuojame pievose besiganančias stirnas ir kalbamės – kad visai neblogai būtų pakartoti. „O gal dabar iš karto!“ – yra siūlančių...

Ačiū mūsų vaikų – t.y. 1a ir 1d klasių – mokytojoms Danguolei ir Nijolei už surengtą kelionę, už suteiktą džiaugsmą vaikams pasijusti savarankiškiems. Žinoma, ačiū už kantrybę ir visas surastas pirštines, šalikus, pinigines, už padrąsinimus ir apkabinimus.

Ačiū Pradinei mokyklai už vaikams padovanotus bilietus į Vilniaus Universiteto planetariumą!

1a ir 1d klasių tėveliai