Kalėdų belaukiant 2b klasė kartu su mokytoja Svetlana ir nuo darbų galinčiais atitrūkti tėveliais nutarė netradiciškai praleisti trečiadienio popietę ir aplankyti Vilniaus eglutę, kuri šiemet pateko į pasaulio gražiausių eglių sąrašą. Katedros aikštėje skambant muzikai ir sklindant šiltų cinamonu kvepiančių bandelių kvapui vaikai džiaugėsi pasakišku reginiu. Netrukus visi draugiškai jau žingsniavome į eglutės vidų, kur šiltoje menėje jaukiai įsitaisęs savo krėsle sėdėjo Vienaragis ir laukė, kada vėl galės skaityti vaikams. Prasidėjo pasaka. Vaikai įdėmiai klausėsi linksmų ir pamokančių istorijų apie Rudnosiuką. Visi išgirdome, kaip Rudnosiukas kūrė eiles, kaip bendravo su miško gyventojais. Jis mokė, ką, pavyzdžiui, daryti, kai prikimba prie tavęs liūdesys. Ogi reikia iš visų jėgų nuo jo bėgti nors ir į mišką, kol pabėgsi...

Pasibaigus pasakai visi atsisveikino su Vienaragiu ir nuskubėjo į Žaislų muziejų. Ten vaikai susipažino su viduramžių žaislais. Žiūrėjo, čiupinėjo ir uostė viską, iš ko seniau gamindavo žaislus, ginklus ir muzikos instrumentus. Buvo netikėta, kad vaikai anksčiau žaisdavo kauliniais kėgliais, mediniais suktukais ar su paprasčiausiomis sienų plytomis. Visi žaislai buvo iš natūralių medžiagų: medžio, kaulų, molio, akmens. Kamuolių niekas nepūsdavo, juos kimšdavo viskuo: akmenimis, šiaudais – tik jokiu būdu ne grūdais, nes maistas tuomet buvo labai brangus. Mūsų antrokai sužinojo, kad tokio amžiaus vaikai viduramžiais jau mokėdavo pasigaminti lanką ir strėles, o 12 metų jau turėjo gerai mokėti medžioti ir kautis. Po įspūdingo pasakojimo visi turėjo dar laiko išbandyti senovinius žaidimus ir nors akimirkai prisiliesti prie žaislų, kuriais žaidė mūsų protėviai.

Kupini įspūdžių uždarėme Žaislų muziejaus duris ir vėl patekome į šviečiančio, skubančio didmiesčio šurmulį, neatsiejamą nuo žėrinčių vitrinų, prekybos centrų ir McDonald’ų, kur ir baigėsi 2b klasės turininga išvyka.

2b klasės tėvų komiteto pirmininkė Lilija Serekpajevienė