Papurgalvė vaikystė čia lieka,
Pilnos juoko be rūpesčių dienos.
Ves į ateitį kelias ne vienas –
Te šviesus, pats tiesiausias jiems driekias!

Paskutinę pavasario dieną gražus Širvintų pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų būrys atsisveikino su priešmokykline grupe ir džiaugsmingai žengė pirmą žingsnį į rudenį prasidėsiantį mokyklinį gyvenimą.

Vaikai susirinko į šventiškai papuoštą klasę, į paskutinę pamokėlę. Norėjome visiems parodyti, kokie mes jau dideli – paaugę ne tik ūgiu, bet ir savo žiniomis bei darbais. Visi kartu prisiminėme, ką šiuos metus veikėme – mokėmės ne tik skaičiuoti, skaityti, rašyti, bet ir bendrauti, būti kartu, suprasti vienas kitą, kartu džiaugtis ir kartu liūdėti.

Priešmokyklinis amžius yra pats judriausias tarpsnis žmogaus gyvenime, todėl priešmokyklinukams reikia labai įvairios veiklos. Visi mokykloje vykę renginiai labai domino šešiamečius, visuose vaikučiai noriai ir aktyviai dalyvavo: dainavo, šoko, kūrybiniais darbeliais puošė mokyklą. Būsimieji pirmokai aplankė ne vieną spektaklį, klausėsi ne vieno koncerto ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Tėveliams surengė rudenėlio šventę „Mįslių rudenėlis“, šeimos šventę „Graži mūsų šeimynėlė“; minėdami Pasaulinę poezijos dieną Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje – poezijos šventę „Turiu knygelę tarytum gėlę“. Ruošdamiesi Šiaurės šalių bibliotekų savaitei, priešmokyklinio ugdymo vaikai Širvintų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje surengė tapybos darbų parodą „Visų balčiausias tavo rytas pienu prausias“. Priešmokyklinukai dalyvavo respublikinėje kūrybinių dailės darbų parodoje „Žiemos dėlionė“. Visą vasario mėnesį šešiamečiai dalyvavo tęstiniame mokyklos sveikos gyvensenos projekte „Sportas, judėjimas, sveikata“: kartu su tėveliais surengė kūrybinių darbų parodą „Ką darau, kad būčiau sveikas?“, klasėje kolektyviai kūrė plakatą „Mokausi gyventi sveikai“, su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Asta Žukauskiene pagamino lankstinuką „Dantukų priežiūra“, klausė ir aptarė mokytojos perskaitytus literatūros kūrinius bei animacinius filmukus apie švarą ir sveikatą, mokėsi rytinės mankštos pratimų ir labai gražiai įsijungė į mokinukų būrį dalyvaudami mokyklos sporto šventėje „Mažoji spartakiada“. Buvo vieni aktyviausių, smalsiausių mokykloje esančio gyvojo kampelio lankytojai.

Vaikučius džiugino ir didelė, knygų turtinga mokyklos biblioteka, kurią priešmokyklinukai lankė kiekvieną savaitę. Taip ugdėme meilę knygai. Žiūrėjome mokomuosius filmukus, žaisdami kompiuterinius žaidimus, mokėmės matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo. Tai ypač motyvavo vaikus. Dalyvavome V. V. Landsbergio knygų „Kiškis Pranciškus be abejo“ bei „Arklio Dominyko meilė“ pristatymuose, surengėme šių knygų iliustracijų parodas. Džiaugėmės už šį rimtą darbą gautomis bibliotekininkės Irenos Kaziukėnaitės padėkomis. Kiekvieną dieną mėgavomės didele sporto sale.

Atsisveikinimo proga mokytoja savo ugdytiniams suorganizavo kelionę į Kernavę. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje pamokėlėje „Kaip žmonės gyveno senovėje“, susipažino su skulptoriaus H. Orakausko kūryba, žaidė skulptoriaus įrengtame žaidimų kiemelyje, pasižvalgė po Kernavės piliakalnius. Tai tik dalelė kraičio, kurį priešmokyklinukai sukaupė per šiuos metus.

Paskutinės pamokėlės netradicinės užduotys jau kvepėjo vasara: eiliuoti matematikos uždaviniai; nuskintuose ramunėlės žiedlapiuose reikėjo perskaityti žodelius; užrištomis akimis atpažinti mamą iš balso ir ją surasti; iš eiliuoto apibūdinimo suprasti, apie kokį gyvūną kalbama ir pan. Mokytojai Daliai vaikai padovanojo po savo nuotaikingą portretą, kad nepamirštų, kad suprastų – būryje buvo gera mokytis ir žaisti.

Kaip ir visi daug dirbantys žmonės, taip ir vaikučiai nusipelnė poilsio, atostogų – vasarėlė jau už lango. Mokytoja dėkojo vaikams už gerumą, meilumą, šypsenas, už puikiai atliktus darbus, sveikino baigus priešmokyklinio ugdymo programą, įteikė kiekvienam medalį ir atminimo dovanėlę – kompaktinį diską su nuotraukomis.

Tėveliams mokytoja dėkojo už nuoširdumą, paprastumą, rūpestį, pagalbą, supratingumą, malonų bendravimą ir gerą žodį, už tai, kad patikėjo jai patį brangiausią turtą – savo vaiką.

„Pailsėkite per vasarą, atgaukite jėgas, pasisemkite vėl kantrybės ir ištvermės, kad rugsėjį ant slenksčio pamatę su džiugesiu akyse ir maloniu jauduliu širdyje atvestumėte savo atžalėlę į pirmąją klasę“, linkėjo mokytoja Dalia. Šalia mokyklos tekančiame upelyje visi kartu paleido spalvotus balionus, kuriuose paslėpė ant lapelio užrašytas savo svajones. Reikės daug atkaklumo, nuoširdaus darbo, kad jos išsipildytų.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Dalia Katinienė